Neregiai jokių naujienų nepraleidžia niekada. Jas Alvydas, žurnalistas, renka su balta lazda. Henrikas jau šnipinėja, kas su kuo žaidė šachmatais, O Sergejus išsijuosęs leidžia tai visais formatais. Nuo pat ryt kiekvieną dieną, paltą dėdama į spintą, Kokią čia surast naujieną, mintyse konstruoja Ginta. Visi kruopščiai, uoliai dirba žurnale ilgus metus, Kad kas mėnesį nudžiugint ausį, akį ir pirštus. „Mūsų žodis“ tautą šviečia, Būti mus smalsius jis kviečia. Pakvies, išmokys ir parodys, Jums žurnalas „Mūsų žodis“. „Mūsų žodis“ tautą šaukia, Jis naujų gerbėjų laukia, Tad užtenka jau dvejoti, Laikas jį prenumeruoti. Daugel metų jau praėjo, keitės valdžios ir laikai. Ir pasenti jau suspėjo, jį skaitydami vaikai. Kiekvienam mažam miestely žinomas jis Lietuvos, Tikime, kad „Mūsų žodis“ dar ilgai ilgai gyvuos! „Mūsų žodis“ tautą šviečia, Būti mus smalsius jis kviečia. Pakvies, išmokys ir parodys, Jums žurnalas „Mūsų žodis“. „Mūsų žodis“ tautą šaukia, Jis naujų gerbėjų laukia, Tad užtenka jau dvejoti, Laikas jį prenumeruoti.
