Strofa 1 Jis stovi jau valandom, laikas slysta tyliai, rampa dar uždaryta, bet valia laikosi tvirtai. Užtenka „labas“, šypsenos — daugiau nereik, pagarba iš darbo daro žmogų, o ne tik veiklą. Priedainis Nuo rampos viskas prasideda — ne kely, bičiuli mano, kur rėkiam vienas ant kito ir vėl važiuojam toliau anon. Kai parodai, kad mane matai, aš žinau — tu supranti mane: Mes vežam ne tik tonas — mes vežam pasitikėjimą. Nuo rampos viskas prasideda. Strofa 2 Tarp stabdžių ir krovinio spaudimas kaip siena, bet visi norim vieno — grįžti sveiki į savo kiemą. Namo, kur šeima laukia, kur ramybė šalia, darbas teikia pasididžiavimą, o žmogiškumas — laimę tikrąją. Priedainis Nuo rampos viskas prasideda (aišku, taip ir reikia), pagarba vietoj nervų — šiandien ir rytoj be išimties. Kai parodai, kad mane matai, aš žinau — tu supranti mane: Mes vežam ne tik tonas — mes vežam pasitikėjimą. Nuo rampos viskas prasideda. Tilto dalis Vienas „ačiū“ iškraunant, kava laukimo metu — taip gimsta istorijos, o ne tik važtaraščiai ir darbų sąrašų. Finalas Nuo rampos viskas prasideda — kelias į supratimą, kai susitinkam su pagarba, ne su atstūmimu. Pagarba žadina žmones ir laiko pasaulį vienybėj, nuo rampos — ten viskas prasideda.
