[Verse 1] Ant aikštės senosios guli sluoksniai laiko, Kur archeologai kasė – rado paslaptį keistą. Pamatai ir bombos, istorijos ženklai, Bet ar vertingi jie – lieka klausimai. [Chorus] Atgimimo aikštė, tyliai ji kalba, Sprogmenys ir griuvėsiai laisvę stabdo. Praeitis ir ateitis – jų kova dar nesibaigia, Ką paliksim po savęs, mūsų laikas klausia. [Verse 2] Meras sako: „Klausimų nemažėja čia. Ar verti radiniai? Ar verta kas liko žemėj?“ Kultūros paveldas atsargiai stebi, Kas tikra, kas neverta, kas laiką nugyvena. [Chorus] Atgimimo aikštė, tyliai ji kalba, Sprogmenys ir griuvėsiai laisvę stabdo. Praeitis ir ateitis – jų kova dar nesibaigia, Ką paliksim po savęs, mūsų laikas klausia. [Verse 3] Kariai skaičiuoja bombas, statybininkai laukia, Gruntas jų kely, o dar kas bus po aikšte? Miesto sprendimų daug, kaštai tik didėja, O istorija po žeme tyliai vėl išnyra. [Chorus] Atgimimo aikštė, tyliai ji kalba, Sprogmenys ir griuvėsiai laisvę stabdo. Praeitis ir ateitis – jų kova dar nesibaigia, Ką paliksim po savęs, mūsų laikas klausia. [Final Verse] Taip svarstom, griauti, statyti, saugoti galbūt, Bet Atgimimo aikštė dar tyliai mus skubins. Praeities šaknys ir moderni svajonė, Ar jas suderinsim? Tai miesto melodija amžina. [Outro] Atgimimo aikštė, tyliai ji kalba, Sprogmenys ir griuvėsiai laisvę stabdo. Mūsų kelias ten, kur susitinka laikas, Atgimimo dvasia mumyse gyvena.
