Metai bėgo, pradingo grožis Gimtą lizdą paliko vaikai. Viltį aš iš kerčių susišluosiu: ,,Na ir kas, kad baltai pražilai?''. Viltį aš iš kerčių susišluosiu: ,,Na ir kas, kad baltai pražilai?''. Plukdai plunksną pilnoj rašalinėj, Tad vienatvė nėra tau baisi. Mintys braido dangaus kol mėlynėj, Juk pilnatvėj, širdie, gyveni. Mintys braido dangaus kol mėlynėj, Juk pilnatvėj, širdie, gyveni. Ratu ratuose dardi į priekį, Pakely grožio tu regi daug. Rytas, vakaras... į naktį bėgi Išdainuoti aušros, kur išaus. Rytas, vakaras... į naktį bėgi Išdainuoti aušros, kur išaus. Metai tavo tik skaičiai, tik skaičiai... Jubiliejais jie puošia gražiais. Bet pasaulis dėl to nesikeičia, Tad, širdie, kol plazdi dar, sužaisk. Bet pasaulis dėl to nesikeičia, Tad, širdie, kol plazdi dar, sužaisk. Viltimi gražink auštančią dieną, Artimo geru puoškis žodžiu. Kai ant kraigo prisės mėnesiena, Jei ištark: meilės žingsnį girdžiu. Kai ant kraigo prisės mėnesiena, Jei ištark: meilės žingsnį girdžiu. Metai bėga, pradingsta mūs grožis Gimtą lizdą palieka vaikai. Viltį jei iš kerčių susišluosi, Ne veltui žemėj šioj gyvenai. Viltį jei iš kerčių susišluosi, Ne veltui žemėj šioj gyvenai.
0/500