[Verse 1] Seniai stovėjusi ant kranto, tyliai dunda Prieš bangas ir dangaus smėlį šaltą, Žemės prisiglaudusi vila žalia, Kur rankos statė, mintys statė, bet ne širdis jų gyva. [Chorus] Vila tarp vėjų ir įstatymų, Stovėjusi prieš laiką be sapnų, O koks likimas jos laukia dabar – Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa? [Verse 2] Tyrėjų rankos tiesė kelią jos, Seno paveldo ieškojo tarp plytų nakties, Ar buvo čia šimtmečių tylos pėdsakas koks, O gal tik iliuzija šiaurinio krašto šviesos? [Chorus] Vila tarp vėjų ir įstatymų, Stovėjusi prieš laiką be sapnų, O koks likimas jos laukia dabar – Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa? [Bridge] Ten valdininkai šnara, popieriai krinta, Kaltinimai, sprendimai – kas ją užgesina? Tačiau ji lieka, kol krantas ją girdi, Kol naktį, tylą, gamtą ir vėją apkabina ji. [Chorus] Vila tarp vėjų ir įstatymų, Stovėjusi prieš laiką be sapnų, O koks likimas jos laukia dabar – Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa? [Outro] O ji ir toliau stovės ant vėjo pečių, Net jei teismai tylą griaus ir klos lentų, Tai vila, kurios niekas nesudaužys, Tarp jūros giedros ir teisingumo gilios naktys.
