[Intro] [Verse 1] Atėjo metai – nusiritom, Milvydas kraunasi palikimą. Prisidengė jis po vestuvių ranka, Bet teismas sako – nebūk naivus drauga, neberašyk to! [Chorus] O, eksnaftininkas įstrigęs laike, Restorano pinigai – kaip fantomas rankose! Nepasiduos tas areštas, ne – teisybė aiški, Kas svetimą kišenę kraut bando, teismai ir vėl suras tave tenai! [Verse 2] Su Urbučiu tanklaivius skaičiavo, Euro kursu jie sumas kaitavo. O dabar sėdi mąstydamas tyliai, Antstolė klausia, kas ta tavo „vienintėlė žmona“ žemėje šioj. [Chorus] O, eksnaftininkas įstrigęs laike, Restorano pinigai – kaip fantomas rankose! Nepasiduos tas areštas, ne – teisybė aiški, Kas svetimą kišenę kraut bando, teismai ir vėl suras tave tenai! [Bridge] Vieni bylas su pinigais laiko svetimose rankose, Kiti suvestinėj mato pervesta, lyg į slaptą sąskaitą. Bet visur tie pačios durys laukia – Nei sąskaita, nei povedybinė nebeuždengs akiplėšų lemties. [Chorus] O, eksnaftininkas įstrigęs laike, Restorano pinigai – kaip fantomas rankose! Nepasiduos tas areštas, ne – teisybė aiški, Kas svetimą kišenę kraut bando, teismai ir vėl suras tave tenai! [Outro] Vėl tas balsas teismo salėj skamba, „Kas paveldą sau susirinks, kai mokesčiai rankas laikys?“
