[Posmas 1] Tu vėl vairuoji per naktį tamsią, lietus lyja, akys pavargusios šviesą laužia. Žibintai mirksi, kelias ilgas, tyliai sakau: „Tik neužmik, prašau tavęs.“ [Priedainis įžanga] Kai rytas lėtai pradės aušti, tavo veidą matau sapnuose. [Priedainis] Sugrįžk sveikas, aš laukiu tavęs, kelias ilgas, šaltas, bet tu man šviesa. Skaičiuoju valandas, kol variklis nutils, tik nemiegok, mielasis, kol aušra užgims. [Posmas 2] Per daug įtampos, per mažai miego, tiek kilometrų, be poilsio, be bėgo. Korkas stovi, mintys blėsta, aš meldžiuosi — tegu atsibundi vėl sveikas. [Priedainis įžanga] Siunčiu tau jėgų per vėją, kad miegas tavęs nepaimtų. [Priedainis] Sugrįžk sveikas, aš laukiu tavęs, naktis šalta, bet tu man šviesa. Skaičiuoju valandas, tyliai meldžiu, grįžk namo, kol dar tavim tikiu. [Tiltas – ramiai, nuoširdžiai] Šypsena, žodis, mažas gestas, gali šildyt, net kai širdis įtemptas. Pagarba prasideda čia, kai vienas kitą matom be kaukių šia. [Paskutinis priedainis – lėčiau, šiltai] Sugrįžk sveikas, mano kelio žmogau, aš čia lauksiu — pažadu sau. Lango šviesa tau kelią rodys, grįžk, mylimas, kol dar naktis.