[Verse 1] Kláipėdos žemėj, kur vėjai šalti, Stovėjo angarai lyg plieniniai milžinai, Praėjo metai, dingo skrydžiai aukšti, Dabar tik rūdys ir tušti takai. [Chorus] O, plieninis uostas, kur vėjai dunda, Kur skrydžių aidas slepiasi po žeme. Laikas sėja rūdis, ir viltis nublunka, Bet mes dar stovim – Klaipėdos dalis, kovos liepsna. [Verse 2] Dancigo paštas ir lakūnų balsai, Atvykdavo su svajone skristi tolyn, Bet tarp valstybės ir miesto keliai — Tik metalo laužas, kur senų lėktuvų aidai. [Chorus] O, plieninis uostas, kur vėjai dunda, Kur skrydžių aidas slepiasi po žeme. Laikas sėja rūdis, ir viltis nublunka, Bet mes dar stovim – Kláipėdos dalis, kovos liepsna. [Bridge] Kai lėktuvų šešėliai nebedéngia žémės, Klaipėda svajoja apie skrýdį prarastą. Prie Rumpiškės – tik rūdys, tik metalo tyla, Istorija gyva, bet sparnai nulūžę, praeitis nublanko. [Chorus] O, plieninis uostas, kur vėjai dunda, Kur skrydžių aidas slepiasi po žeme. Laikas sėja rūdis, ir viltis nublunka, Bet mes dar stovim – Kláipėdos dalis, kovos liepsna. [Outro] Galbūt kada nors vėl pakilsime aukštai, Galbūt Kláipėda atgims su nauja jėga. Bet kol kas mes čia, tarp rūdžių ir šešėlių, Plieninis uostas – mes tavo vaikai.